Venera (sav. Žirgynas)

Vardas~Venera.
Veisle~Arabas.
Amzius~5 metai.
Lytis~kumele.
Paskirtis~Isjodinejimas.
Charakteris~Si kumele yra uzsispyrusi,bet labai miela.Ji kartais megsta pasipriesinti raiteliui,mestelti pora oziu.Venera yra minksta joti,jos issikelimas kietokas.

Ateinu pas savo globotinę-žaviąją kumelaitę Venerą. Tyliai pasidedu mantą ir pažiūriu ką veikia gražuolė. Ši tyliai šlamščia avižas.
-Sveika, meilute,-pasakiau kumelei.
Ši atsisuko pažiūrėti kas apsilankė arklidėse ir pamačiusi keistą žmogystą metė savo ėdalą ir atskubėjo prie gardo durų. Pravėriau jas ir įėjusi švelniai paglosčiau kumelę. Ji buvo labai meili, tad iš kišenės išsitraukiai porą cukraus gabaliukų ir padaviau jas Venerai. Tuomet atsinešusi šepečius švelniai ją iššukavau, porą kartų perbraukiau ir per karčius bei uodegą. Tuomet apvyniojau kumelaitei bintus, pabalnojau ją ir įbrukau kamanas.
-Na eime, mieloji,- tariu jai ir išsivedu kumelę iš arklidžių.

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

Grįžtame. Įvedu kumelę į gardą ir pradedu darbus. Iš pradžių nuimu balną, pobalnį ir kamanas, vėliau nuvynioju bintus. Viską pasidedu prie gardo durų ir sugrįžtu pas Venerą.
-Na, šiandien šauniai padirbėjai...,- tariu, paduodu jai obuolį ir paglosčiusi palieku ją vieną.

Po vidurdienio ateinu pas kumelaitę. Pasidedu savo lengvą mantą šalia durų ir įeinu į gardą.
-Sveika, Venera, seniai besimatėm. Kaip laikais?- tarsi supratusi mano klausimą žirgė suprunkštė.
Ateinu ir paglostau kumelę. Šiandien ji su manimi elgiasi labai švelniai. Tuomet paduodu jai porą duonos gabaliuką ir obuolį. Palaukiu kol kumelė nulaižys man pirštus ir nueinu pasiimti šepečių. Iššukuoju ją nuo galvos ligi kojų ir uždėjusi gūnia ir kantarą bei prisegusi pavadį išsivedu kumelę iš gardo.
****
Grįžtame jau vakarop. Venera jau gerokai nusivariusi nuo kojų. Nuimu kantarą, bet gūnią palieku, kad kumelei naktį būtų šilta.
-Iki, Venera. -atsisveikinu ir išeinu.

Ankstyvą rytą tyliai ateinu į arklides, nenorėdama prižadinti dar miegančių žirgių. Prisiartinu prie savo
globotinės gardo ir staigiai pažiūriu pro grotas, tikėdamasi išvysti dar miegančią savo gražuolę. Bet kur tau, ji jau nekantriai stripinėja po gardą. Atidarau gardo duris.
-Kaip laikaisi, Venera? Pasiilgai manęs?-sušnabždu ir žinoma, nesitikiu atsakymo.
Įėjusi pradedu glostyti kumelę ir ši atsako man tuo pačiu. Pabučiuoju jai į kaktą ir paduodu sultingą
obuolį. Kol Venera mėgaujasi skoniu, aš atsinešu šepečius ir pradedu darbą. Baigusi užvynioju bintus
ir uždedu pobalnį bei balną. Galiausiai įbruku kamanas.
-Na eime, tik tylutėliai, kad neprižadintume kitų arklidžių gyventojų...-tariu ir veduosi Venerą iš gardo.
****
Grįžtame į arklides, tik šį kartą jau nebijodamos ko nors prižadinti. Visi žirgai energingi laukia pusryčių. Įsivedu Venerą į gardą. Nubalnoju ją, nuimu kamanas, nuvynioju bintus. Atnešu kibirą vandens ir supilu jį į girdyklą. Vėliau atgabenu avižų. Dar paglostau kumelaitę ir palieku ją šlmšti
avižų.

Ateinu pas žirgelį.Atidarau gardo duris ir duodu kibirą su skanumynais .Žirgiukas suėda.Uždarau gardo duris ir paglostau žirgiuko nosytę...
-Ikiukas.